rendėtinis

2 rendė́tinis, -ė adj. (1) NdŽ žr. 2 randuotinis: Su savo rendėtiniais brūkliais sodino geležėtus vokiečius nuo arklių ir žudė M.Valanč. Žemaičiai atrėmė savo rendėtiniais brūkliais meldžionų rindas ir kibo grumties vyras su vyru S.Dauk. Ginklai pėsčiųjų iš pradžios buvo rendėtiniai kučiai prš. Rendėtinė lazda daroma iš šermukšnio medžio: įkapoja, įpjausto augantį šermukšnį, jo sultys įkapotose vietose auga gumbais, ir pasidaro gumbuota lazda Šts.